Braškės

Įprasta manyti, jei vasara lietinga, vėsi, braškės noksta lėtai, uogos tarsi vandeningos, trūksta saldumo. Pastarosios vasaros negaili saulės, ir atrodytų, kad uogos tikrai turėtų būti ne tik didelės, gražios, bet ir saldesnės. Deja, pasigirsta nusiskundymų, kad joms to saldumo visgi trūksta. Kas gi nutinka?
Braškių uogų saldumas priklauso nuo daugelio veiksnių.
Pirmiausiai, uogų skonines savybes - saldumą daugiau ar mažiau išreikštą - daugeliu atveju apsprendžia veislė.
Antra, labai daug reikšmės turi optimalus maistinių elementų balansas uogoms augant, sirpstant. Tokie elementai, kaip fosforas, kalis, magnis, boras, cinkas, manganas ir silicis labai įtakoja, kiek uogose bus sukaupta cukrų, kitaip sakant, ar uogos bus saldžios ir skanios.
Trečia, oro salygos, kurios labai svarbios ne tik visam augalo augimo procesui, bet taip pat ir nokimui. Pasirodo, kai karšta ir oro temperatūra yra aukšta (virš 25°C), augalo kvėpavimo procesai labai suintensyvėja, dalį medžiągų, kurias augalas turėtų kaupti, jis tiesiog iškvėpuoja, sudegina. Įprasta, kai karšta ir sausa, dažniau lastome, kad augalai nevystų. Braškės auga, uogos noksta greitai, bet nespėja pakankamai sukaupti angliavandenių (cukrų), todėl ir turime akims gal ir gražias uogas, bet neitin saldžias.
Ar galima reguliuoti šį procesą? Taip, ir tai daroma dažniausiai papildomai augalus aprūpinant mitybos elementais purškiant ant lapų kompleksinėmis trąšomis prieš uogų sirpimą. Tokiu būdu fotosintezės produktų transportavimas iš lapų į vaisius padidėja 20-25 proc., lyginant su natūraliu procesu. Kalis, magnis, boras, fosforas gerina medžiagų transportavimą iš lapų į vaisius, jose daugiau susikaupia cukrų ir sausųjų medžiagų. Kalcis, kalis, cinkas, mangnas skatina cukrų judėjimą.
Dėmesio! Nepurkšti trąšomis ant lapų karštą dieną. Tai geriau atlikti vakare arba anksti ryte, kai oro temperatūra neviršija +25°C.