Kodėl agurkai kai kada užauga kartūs?

Mokslininkai nustatė, kad agurkų vaisiams kartumą suteikia tam tikra medžiaga, kurią pasigamina patys augalai. Ši medžiaga yra gliukozidas ir vadinasi kukurbitacinas. Taip pat nustatyta, kad šios medžiagos kiekis augale labai priklauso nuo oro sąlygų ir ypatingai nuo saulės apšvietimo. Kuo ryškesnė saulė, tuo daugiau karčių agurkų. Kad paaiškinti ryšį tarp saulės ryškumo ir agurkų kartumo, reikia sugrįžti į praeitį ir prisiminti, kad agurkų tėvynė buvo drėgni šilti tropiniai pietryčių Azijos miškai, kur agurkų nepasiekdavo tiesioginiai saulės spinduliai. Agurkai augo apsivydami medžius ir buvo jų šešėlyje. Iš to seka išvada, kad kartumas atsiranda dėl tiesioginių saulės spindulių poveikio – ilgai plieskiant saulei, mažėja santykinė oro drėgmė, agurkams šios sąlygos yra nepalankios ir protestuodamas augalas pradeda gaminti kukurbitaciną.
Agurkai gana greitai reaguoja į besikeičiančias drėgmės ir apšvietimo sąlygas. Pakanka 5-7 saulėtų dienų iš eilės ir karčių agurkų padvigubėja. Kukurbitacino kiekiui vaisiuose turi įtakos trukumas drėgmės dirvoje, sausas oras, žema temperatūra naktį, dirvos sudėtis, mineralinė mityba. Sunkiose molingose ir netrąšiose dirvose augs daugiau karčių agurkų. Nustatyta, kad fosforas ir kalis skatina kukurbitacino kaupimą vaisiuose, o azotas – mažina. Mažiau bus karčių agurkų, kai dirva turtinga azotu, jos drėgnis 60 proc. ir agurkai auga užpavėsinti.
Kartumas yra “paveldimas”. Seniau daugumas senesnės selekcijos veislių ir hibridų agurkų (‘Trakų pagerintieji‘, ‘Niežino‘, ‘Iziašnyj‘, ‘Libelle‘, ‘Parenta‘, ‘Movir-1‘, ‘Muromskyj‘), jei tik pasitaikydavo nepalankios sąlygos jiems augant (karštis, ryški saulė, drėgmės trūkumas, staigūs oro pakitimai), užaugdavo kartūs.
Mokslininkai senai sprendžia šią problemą. Dabar yra aišku, kad kartumas yra kontroliuojamas ypatingu genu. Išvestos veislės ir hibridai be šio geno, kurių vaisiai neturės kartumo, nes genetiškai šie augalai bet kokiomis sąlygomis negamins kartumą suteikiančios medžiagos – kukurbitacino. Daugumos naujų veislių ir hibridų agurkai yra nekartūs.
O kaip žinoti, ar agurkai nebus kartūs? Paprastai kartumas pasireiškia nuo pat sėklos sudygimo: ryškiausiai pasireiškia ant skilčialapių, mažiau – ant lapų. Taigi, kai turite daigus, pakramsnokite skilčialapio gabalėlį ir jei jis karstelėjęs, turėkit omeny, kad jūsų augalai esant nepalankioms sąlygoms, ves daugiau ar mažiau karčius vaisius. To išvengsite, jei sudarysite geras sąlygas augalams augti: šiltu (oro temperatūra aukščiau +15°С) sausu oru laistysite šiltu vandeniu (20-22°С), kai karšta – laistote mažomis dozėmis, kad vanduo gerai susigertų į dirvą 10-15 cm gyliu. Netręškite agurkų šviežiu mėšlu. Laiku purenkite. Kai skinsite vaisius, nepalikite apverstų virkščių. Priminsim, kad agurkai, skirti rauginimui ir marinavimui, gali būti kartūs. To nereikia bijoti, nes konservavimo metu, kartumas dingsta.
Kukurbitacinas kaip signalas apie nepalankias augimo sąlygas yra svarbus ne tik augalams, bet nustatyta, kad jis turi gydomųjų savybių – stabdo vėžinių auglių augimą. Teko skaityti, kad specialiai auginamos įvairių veislių kartūs agurkai, iš kurių gaminami vaistai.