Kodėl mano kalafiorų galvutės ne tokios gražios kaip parduotuvėje ar turguje?

Žiedinis kopūstas (kalafioras) – tikras užgaidininkas; ši daržovė kaip ne bet kuri labai reikli derlingai ir turinčiai pakankamai drėgmės dirvai. Žiediniams kopūstams reikia skirti pačias derlingiausias, humusingas priesmėlio ir lengvo priemolio dirvas. Daržininkai profesionalai, auginantys šią daržovę, nepagaili jai nei trąšų, nei vandens. Kai augimo sąlygos geros, daigai sparčiai auga, užauga nemažiau 16-20 lapų. Šiuo laikotarpiu optimali temperatūra turėtų būti 18–20oC. Jei karšta ir trūksta drėgmės, lapai nustoja augti, tuomet ir galvutės užsimegs mažos, nesultingos, turinčios mažai vertingų savybių.
Savam darže auginant žiedinius kopūstus reikia bent du sykius juos tręšti: pirmą kartą azotinėmis trąšomis, o kitą – mineralinių trąšų kompleksu. Vienas iš tręšimo ypatumų – nevėlinti patręšti azotu. Kitaip augalas skursta ir subrandina menką, vos 100-200 g sveriančią neišvaizdžią galvutę. Abu kartus tręšiant reikia ir gausiai palaistyti. Kad vanduo nenubėgtų, aplink lysvę padarykite neaukštus pakilimus. Be laistymo, žiediniai kopūstai labai mėgsta būti apipurškiami vandeniu.
Žiediniams kopūstams rekomenduojama 800-1000 g trąšų 10 kv. m. Dėl vienų ar kitų mikroelementų trūkumo dirvoje sutrinka augalų augimas ir vystymasis. Trūkstant molibdeno - deformuojasi lapai, žiedynai, nunyksta augimo kūgelis. Boro trūkumas pasireiškia pirmiausiai formuojantys žiedynams. Vidinė koto dalis supleišėja palei ašį, audiniai ruduoja, tampa prieinami puvinius sukeliančioms bakterijoms. Kai bręsta galvutės, jas reikia pridengti nuo saulės nudegimų, užlaužiamas vienas stambesnis lapas arba lapai surišami virš galvutės. Yra veislių, kurių lapai auga taip, kad galvutes paslepia.