Kada tręšti rožes?

Rožės labai jautrios maisto medžiagų trūkumui. Pirmieji maisto medžiagų trūkumo požymiai:
smulkūs ir nekokybiški žiedai, smulkūs ir blyškūs lapai, sulėtėjęs augimas, ploni ir silpni
stiebai, neatsparumas ligoms, sausi ir susiraitę lapų kraštai.
 Pradedant antrais metais, pavasariais, rožėms leidžiant ūglius (balandžio mėn. antra
pusė-gegužės mėn.), tręšti mineralinėmis ar organinėmis trąšomis lengvai įterpiant ir
apgrėbiant apie krūmelį.
 Vasaros bėgyje rožes reiktų pamulčiuoti, kad maisto medžiagos ilgiau neišsiplautų ir
išliktų dirvožemyje, o sausuoju vasaros metu neleistų greitai išgaruoti drėgmei.

 Svarbu atkreipti dėmesį, kad trąšos būtų bechlorės; dažniausiai chloro daugiau
susidaro tręšiant Kalio chloridu, todėl vietoj jo naudokit Kalio sulfatą, Kalio
magneziją.
Tačiau dažniausiai daroma klaida – tai skubėjimas tręšti vos tik nudengtas rožes.
Rožės, dar nesukrovusios pumpurų, patręšus nepajėgia įsisavinti maisto medžiagų, tad tokiu
būdu dirva tik uždruskinama. Apie pavasarinį tręšimą vertėtų pagalvoti tada, kai jos turi
išleidusios pakankamai lapų bei išauginusios iki 5-15 cm ūglius. Rožes, nuolat maitinančias
pumpurus, reikėtų tręšti kas 10-14 dienų. Geriau mažiau, bet dažniau, todėl per sezoną rožes
reikia tręšti 5-6 kartus organinėmis ir mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis, kurios papildo
vienos kitas.
Iš organinės kilmės trąšų labiausiai tinka perpuvęs galvijų mėšlas, ar pagamintos
mėšlo granulės, pelenai. Įterptas į dirvą perpuvęs mėšlas turi ilgalaikį poveikį. Puikiai tinka
paraugintos srutos. Šviežias mėšlas užpilamas vandeniu, santykiu 1:2, ir parauginamas 12-14
dienų. Laistant į 10 l vandens kibirą reikia įpilti litrą paraugintų srutų ir įdėti šaukštą (10 g)
kalio salietros.
Iš mineralinių trąšų geriausia naudoti kompleksines, kuriose yra subalansuotas
pagrindinių maisto medžiagų santykis. Kompleksines trąšas sudaro makroelementai (azotas,
fosforas ir kalis ir 2 papildomi, tai kalcis ir magnis) ir mikroelementai (geležis, manganas,
cinkas, boras, molibdenas ir varis).
Azotas reikalingas bendram rožės antžeminės dalies vystymuisi, stimuliuoja lapų ir
ūglių augimą, todėl jis daugiausiai reikalingas pavasarį. Su kiekvienu tręšimu azoto reikia vis
mažiau ir antroje vasaros pusėje juo tręšti nebereikia, kad ūgliai pradėtų medėti ir krūmelis
pasiruoštų žiemai.
Kalis reikalingas žiedų formavimuisi, padidina rožės atsparumą grybinėms ligoms,
todėl jis reikalingas vasarą.
Fosforas svarbus šaknų vystymuisi, juo reikia tręšti vasarą ir ankstyvą rudenį.
Kalcis padeda vystytis šaknų sistemai, o magnis stimuliuoja chlorofilo susidarymą.
Mikroelementai reikalingi rožėms labai mažais kiekiais, jie reikalingi lapų augimui
skatinti ir padidina krūmų atsparumą ligoms. Visi šie elementai yra kompleksinėse trąšose,
tik reikia neužmiršti, kad tręšiant pavasarį jose daugiausiai būtų azoto, vasarą – kalio, rudenį
– kalio ir fosforo. 10 litrų vandens ištirpinama 15-20 g kompleksinių trąšų.
Rinkoje yra kontroliuojamo, lėto tirpimo trąšos, trąšos su nitrifikacijos inhibitoriumi
(Novatec trąšas). Šios Novatec trąšos su nitrifikacijos inhibitoriumi neleidžia perdėm greit
išsiplauti azotui, todėl beveik 20-25 proc. mažiau sunaudojama trąšų.
Yra specialių trąšų Rožėms – pasidairykite parduotuvėse. Yra žydėjimą skatinančios –
su kaliu ir fosforu. Pravartu tirpiomis trąšomis purkšti kartu su augalų apsaugos produktais.
Jų renkates cheminės kilmės (Topas, Previkur, Mavrik), arba organinės natūralios kilmės –
augalinius ekstraktus, kalio muilą. Bioproduktais tenka dažniau purkšti ir pradėti
prevenciškai, nelaukiant, kada bėda pasimato – ligų dėmės, kenkėjų pažeidimai...
Tręšiant reikia vadovautis gamintojo instrukcija ir aukščiau aptartomis tręšimo
rekomendacijomis.