Sejico naudojami slapukai

Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Slapukai užtikrina sklandų svetainės veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su slapukų įdiegimu ir naudojimu. Savo sutikimą galėsite atšaukti bet kuriuo metu, pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite „Privatumo Politikoje“.

Ar įmanoma užauginti obuolius be kirmėlių?

S

Svecias

4 years ago

Kaip kovoti su obuolių kirmelėmis?

E

ElenaSurviliene

4 years ago

Agronomijos mokslų daktarė

Kirmėlė įsigraužusi į obuolį – obuolinio vaisėdžio drugelio vikšras. Tai vienas iš
žalingiausių obuolių kenkėjų. Kenkia ne tik obelims, bet ir kriaušėms, svarainiams,
graikiškiems riešutams, abrikosams, o kai kada slyvoms bei persikam
Drugelis nedidelis, išskleistų sparnų plotis tik 16- 19 mm. Drugiai skraido ilgokai,
nuo gegužės pabaigos iki liepos mėnesio (apie 46 denas). Aktyvūs prieblandoje, vakarais,
leidžiantis saulei. Kiaušinius deda ant lapų, rečiau ant vaisių.
Obuolinio vaisėdžio išplitimas ir žalingumas labai priklauso nuo temperatūros. Nors
drugių gali skraidyti daug, tačiau vaisių pažeidimas ne visada būna didelis, Jei drugelių
skraidymo metu oro temperatūra yra aukštesnė kaip 16°C, patelės deda kiaušinius, o jei
temperatūra žemesnė, kenkėjai nustoja vystytis. Tad ir obuolių derliui žalos nepadaro.
Pirmieji vikšrai pasirodo birželio antrojoje pusėje, kai obuoliukai yra maždaug
graikiško riešuto dydžio. Išsiritę vikšrai įsigraužia į vaisiaus vidų ir minta sėklomis. Tada kai
suėdamos vieno vaisiaus sėklos, vikšrai pradeda graužtis į kitą vaisių. Paprastai obuolinio
vaisėdžio vikšras pažeidžia 2-3 vaisius. Pakenktų vaisių paviršiuje matoma užgijusi žaizdelė
arba trupiniškomis, rudomis vikšro išmatomis, sulipintomis šilkinėmis gijomis, užkišta
skylutė.
Vikšras užaugę (iki 20 mm ilgio) išlenda iš vaisiaus ir susiradę tinkamą vietą – po
žievės atplaišomis ir įvairiuose plyšiuose ar žemės paviršiuje - pasigamina šilkinį kokoną,
pereina į ramybės (žiemojimo) būseną. Ir tik pavasarį, prieš obelų žydėjimą, peržiemoję
vikšrai virsta lėliukėmis.
Klimato pokyčiai neaplenkia ir obuolinio vaisėdžio gyvenimo cklo. Pastaraisiais
metais pastebima antrosios obuolinio vaisėdžio generacijos atsiradimo tendencija. Dalis
pirmosios generacijos vikšrų tęsia vystymąsi ir virsta lėliukėmis. Apie rugpjūčio pradžią
pasirodo antrosios generacijos drugiai. Jie deda kiaušinius, iš kurių išsiritę vikšrai pažeidžia
naujus vaisius. Taip obuolinio vaisėdžio kenkimo laikotarpis prasitęsia, o jo žalingumas dar
daugiau padidėja.
Palankiomis vystytis sąlygomis, insekticidais purškiama praėjus 1-3 savaitėms po
obelų žydėjimo. Visgi, nustatyti optimalų purškimo laiką prieš šį kenkėją yra ganėtinai
sudėtingas. Obuolinio vaisėdžio skraidymo pradžiai ir intensyvumui nustatyti krintant obelų
žiedlapiams iškabinamos feromoninės gaudyklės (dabar yra jų pirkti ir Lietuvoje, įmonė
MKDS). Gaudyklės kabinamos vaismedžių lajos viduryje, vakarinėje ar pietvakarinėje pusėje,

apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje. Šių kenkėjų žalingumo riba nustatoma
atsižvelgiant į vidutinę oro temperatūrą vaisėdžių skraidymo metu, t. y. nuo 21 iki 23
valandos. Kai feromoninėmis gaudyklėmis sugaunamas pirmasis vaisėdžio drugys,
pradedama sekti oro temperatūra minėtu laikotarpiu. Jei 2-3 vakarus iš eilės oro temperatūra
būna aukštesnė kaip 16 o C, po 6-10 dienų sodą reikėtų purkšti insekticidais. Jei vakarais oro
temperatūra žemesnė negu 16 o C, insekticidai nuo obuolinio vaisėdžio nereikalingi.
Sėkminga kontrolė šio kenkėjo, ypač mėgėjiškuose soduode neapsieina be
profilaktinių darbų, sudarant nepalankias sąlygas šiam kenkėjui vystytis. Tai ypač svarbu, nes
mėgėjiškiems sodams insekticidų nėra registruota.
 Kad ir vaismedžių kamienų aprišimas popieriaus 1 m aukštyje, audeklo ar šieno žiedais.
Juose susirenka užaugę vikšrai ir ten gaminasi sau kokonus. Atėjus rudeniui, tokie žiedai
su juose esančiais vaisėdžių kokonais nuimami ir sudeginami.
 Sodams peržydėjus, galima išdėlioti masalą - kvapines gaudykles obuolinio vaisėdžio
drugiams gaudyti. Kvapusis jaukas gaminamas juodos duonos gabalėlį užpilant vandeniu,
pridedant truputį cukraus, mielių ir razinų. Maždaug pusės litro indelius reikia iki pusės
pripildyti jauku, juos pakabinti lajoje, po obelų žydėjimo. Masalo kvapas privilioja daug
drugių, kurie skystyje žūna. Kas 1-2 savaites indeliuose esantį jauką reikia atnaujinti. Po
lietaus masalas pakeičiamas. Jei laikosi sausi, giedri orai, jis keičiamas kas savaitę.
Talpyklos nuimamos, kai atsiranda sukirmijusių vaisių.
 Efektyvi kenkėjų plitimą mažinanti priemonė - surinkti ir sunaikinti vaisius krituolius, nes
dauguma yra pažeisti kenkėjų.
 Daug vikšrų žūva rudenį perkasus pomedžių dirvą, o pavasarį nugramdžius senesnių
vaismedžių žievės atplaišas ir išbalinus vaismedžių kamienus kalkių pienu.

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai

Prisijungti