Ruduoja dėmėm pušys
Gitana
4 years ago
Po žiemos, nutirpus sniegui pradėjo dėmėm geltonuoti pušų spygliai. Ar tai netinkamas klimatas joms kenkia ,ar liga kokia? Ką tokiu atveju daryti? Ir kaip elgtis su jaunais medeliais tokią žiemą kaip ši, žemė nebuvo sušalus o sniegas jaunus medelius apsnigęs iki viršaus, ar nešunta medeliai ? Gal tokiu atveju juos reikia atkapstyti nuo sniego?


ElenaSurviliene
4 years ago
Tiksliau atsakyti galima tik ištyrus patį agalą ir spyglius. Vien iš nuotraukų, kai jos
nėra kokybiškos – sunku pasakyti tikrąją priežastį.
Spygliuočiai, ypač dekoratyvieji jautrūs augimo sąlygoms. Pagal aplinkos sąlygas
galima išskirti problemiškumo veiksnius: labai sausi ir nederlingi dirvožemiai, laikinai
užmirkstantys dirvožemiai ar trumpam apsemiamos vietos, vėjuotos vietos, iš dalies
pavėsingos vietos, kalkingos žemės. Neatmetama galimybė, kad žiemojimo sąlygos nebuvo
palankios. Apie klimato kaitos neigiamą įtaką spygliuočiams kalba ir miškininkai, ir
mokslininkai. Sudaryti kuo palankesnes sąlygas augalams augti, spygliuočius tręšti
spygliuočiams skirtomis trąšomis.
Blogiausia, kas gali atsitikti, tai ligos. Dėl bendro klimato atšilimo pastaraisiais metais
pradėjo plačiai ir masiškai plisti įvairios grybinės pušų ligos. Be įprasto mums spygliakričio,
plinta ir raudonžiedė spyglių degligė. Informuojama, kad šia liga serga arba sirgo apie 80
proc. visų Lietuvos pušų. Šiek tiek jautresnės šiai ligai juodosios, kalninės, bosninės bei kai
kurios kitos rūšys, o vietinė paprastoji pušis šiek tiek atsparesnė. Ši liga pavojingesnė tik
jaunoms (iki 10-12 m amžiaus) pušaitėms, o vyresni medžiai, ypač su aukštesniais kamienais,
serga silpnai ir gana lengvai perserga šia liga.
Jei runda jūsų pušų spyglių galai ar atsiranda skersinių dryželių su rausvai oranžiniais
apvadėliais – tai būtų raudonžiedės spyglių degligės pažeisti pušų spygliai. Pirmiausiai reikia
nurinkti nurudusius spyglius nuo augalo bei sugrėbti senus po lajuose nukritusius spyglius ir
juos užkasti ar sudeginti, nes pats ligos sukėlėjas rutulgrybis dauginasi ant žemės gulinčių
senų nukritusių spyglių ir vėl naujai užkrečia augalą. Gydymui 2-3 kartus per metus - kovo
pabaigoje, rugpjūčio pabaigoje bei lapkritį - reikia nupurkšti jautresnius grybinėms ligoms
spygliuočius vario preparatais. Kai vėsus oras, iki +12 o C šilumos, galima naudoti 0,5 proc.
tirpalą. Šiltesniu oru, iki +16-18 o C, naudoti dvigubai silpnesnį vario tirpalą. Esant
aukštesnėms temperatūroms, cheminių apsaugos priemonių geriau nenaudoti. Kadangi vario
preparatai būna įvairaus veikliosios medžiagos stiprumo, tai ir purškimui skirtą tirpalą būtina
ruošti laikantis gamintojo rekomendacijų. Šiltuoju metų laiku esant ant pušų šakų kitų ligų
požymiams, reikėtų naudoti ir kitus profesionalius fungicidus. Tačiau dėl jų pavojingumo ir
specialių leidimų reikalavimo jų įsigijimui, geriau būtų kviestis į pagalbą augalų apsaugos
srities kvalifikuotus specialistus.
Dažnai spygliai gelsta, byra dėl kenkėjų – blakučių, erkių, skydamarių. Reikalingi
insekticidiniai purškimai.
Galima ir kita priežastis, kodėl augalai blogai auga. Šaknis gali graužti grambuolių,
spragšių lervos, kurkliai. Naudoti biologinius naudingųjų nemetodų, bakterijų pagrindu
pagamintus produktus.
Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai
Prisijungti