Ruduojantys migdolo ir sakuros lapeliai

Jūsų medelius pažeidė moniliozė. Moniliozė arba rudasis puvinys plačiai paplitusi sodo, dekoratyviųjų ir miško augalų
liga. Tai labai pavojinga kaulavaisių ir sėklavaisių liga, todėl nesiimant profilaktinių ir
gydymo priemonių, supūva ne tik labai daug vaisių,r uduoja, nudžiūsta šakos su visais
žiedynais, lapais ir ūgliais, žūsta augalai.
Moniliozes sukelia monilinijų (Monilinia) genties grybai. Monilinijos rūšys
aptinkamos praktiškai visuose pasaulio žemynuose, kur auginami potencialūs augalai-
šeimininkai. Iš trisdešimt žinomų Monilinia genties patogeninių rūšių bene geriausiai mums
žinoma slyvinė monilija (Monilia laxa) ir sodinė monilija (Monilia fructigena),
parazityuojančios vyšnias, trešnes, abrikosus, persikus, slyvas, obelis, svarainius ir kriaušes.
Didėjant sodinių šilauogių plotams aptinkame šilauogių moniliozės sukėlėją Monilinia
vaccinii-corymbosi. Deja, moniliozė neaplenkia ir lazdynų, ir migdolų.
Grybas žiemoja ant užkrėstų šakelių, ūglių, šakų ir žievės, taip pat ant užsikrėtusių
žiedų ir mumifikuotų vaisių, kurie lieka sode. Ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra pakyla
vos iki +4° C ant užkrėstų augalų dalių pradeda vystytis grybas. Infekcijos prabūdimui taip
pat reikalinga didelė drėgmė. Ligos plitimą lengvina didelė oro drėgmė ir žema oro
temperatūra žydėjimo metu. Todėl šaltas drėgnas pavasaris, koks beje ir buvo šiemet, sudarė
labai geras sąlygas moniliozėms plisti ant sodo augalų. Grybo sporas perneša vabzdžiai, lietus
ir vėjas. Vaisius vedantys augalai taip pat labai jautrūs tampa moniliozei kelios savaitės iki
vaisių nokinimo.
Pirmieji ligos simptomai pasimato pavasarį. Pradėję skleistis žiedynai ruduoja, diūsta,
nyksta, byra. Infekcijai progresuojant, žiedlapiai tampa vandeningi, pilni grybo sporų masės.
Nuo jų užkratas paplinta ant greta esančių šakų. Ant šakų, kamieno gali atsirasti žaizdos,
vėliau jos plečiasi apjuosdamos pažeistas augalo dalis. Ant užkrėstų vaisių atsiranda rudos
dėmės su koncentriškai išsidėsčiusiais grybo sporuliacijos organais. Ant vaisių būdingas
požymis - išsiskiria lipčius. Vaisiai pūna tiesiog ant šakų. Lietingomis vasaromis liga plinta
greičiau ir gali sugadinti visą derlių. Ant jau nokstančių migdolų atsiranda tamsi dėmė, kuri
palaipsniui pasklinda po vaisius, o migdolai pradeda pūti tiesiai ant šakos.
Moniliozės plitimo kontrolei labai svarbios profilkatinės priemonės. Didelis azotinių
trąšų naudojimas gali pabloginti infekciją. Todėl nerekomenduojama jų naudoti, jei jūsų
medžiai serga. Užkrėstus vaisius, šakas reikia surinkti ir pašalinti, taip mažiname užkrato
ždinius. Formuoti medžius taip, kad nesusidarytų tanki laja. Genėjimas labai svarbi

profilaktinė priemonė – šaliname pažeistas šakas, Stebėkite vainiko būklę ir neleiskite
šakoms formuoti tankio šešėlio. Genint sergančius medžius būtina dezinfekuoti įrankius.
Norint išvengti moniliozės, reikėtų kasmet genėti po žydėjimo. Po stipraus genėjimo
iki rudens ant krūmo susidaro ilgi vienmečiai ūgliai, kurie kitais metais gausiai žydės. Jei iki
rudens jie nespėja subręsti ir sumedėti, rugsėjį jų viršūnes rekomenduojama nuskabyti. Tai
pagreitins šakų brendimą. Beje, tokią operaciją galima atlikti su kitais krūmais, įskaitant
vynuoges.
Infekcijos plitimo mažinimui rekomenduojami purškimai vario grupės fungicidais tiek
rudenį, tiek pavasarį prieš pat žydėjimą. Esant ypač stipriai infekcijai - purškimą galima
pakartoti keletą kartų kas 2 savaites. Tai gali būti 1% Bordo skystis, 0,5% vario sulfato
tirpalas. Juos tepkite prieš pat žydėjimąkt aktyviai vystantis moniliozei.